Medžiai ir krūmai tręšiami organinėmis (kompostas, durpės) ir mineralinėmis trąšomis (azotas, fosforas, kalis). Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies – spyglių, ūglių augimą, tačiau jeigu azoto kiekis per didelis, pailgėja augalų vegetacija ir ūgliai nesuspėja sumedėti, gali žiemą apšalti. Todėl trąšomis, kuriose yra daug azoto, tinka tręšti tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Daugelis spygliuočių yra jautrūs didesniems azoto kiekiams, tad tręškite atsargiai, geriau mažesne nei rekomenduojama norma.

Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamas superfosfatas, juo tręšiama iš rudens (30-40 g/kv.m). Superfosfatas padidina dirvos rūgštingumą, todėl netiks tiems augalams, kuriems labiau patinka  šarminė dirva. Kalis pagreitina augalų augimą ir padidina atsparumą šalčiui. Rudenį tręšiama kalio druska (20-30 g/kv.m).

Spygliuočiams labai svarbi trąša yra magnis. Specialių spygliuočiams skirtų trąšų sudėtyje paprastai yra karčiosios druskos (magnio sulfato). Tad auginamus krūmelius reiktų patręšti karčiąja druska arba magnio sulfatu, tik ne per daug – geriau mažesne doze.

Geriausia trąša spygliuočiams – kompostas. Jį reikia paskleisti šaknų zonoje maždaug 3 cm storiu ir grėbstant sumaišyti su žeme. Galima palaistyti biohumuso tirpalu.

Yra ilgo veikimo trąšų, kurios, lėtai tirpdamos, aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis per visą vegetacijos sezoną. Ne visi medžiai vienodai ištveria vėlyvąsias ir ankstyvąsias šalnas, žiemos šalčius ir vasaros karščius. Iš pietinių pasaulio regionų kilę augalai sodinami nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Daugelį augalų būtina pridengti žiemai (skiepytos augalų formos, žydintys lapuočiai medeliai ir krūmai, dauguma žydinčių vijoklinių augalų, rožės ir kt.).